Gyvenimo ritmas dažnai mus įsuka į kasdienių pareigų sūkurį. Skubame, planuojame, atliekame tai, kas būtina, bet rečiau atsigręžiame į savo mintis, jausmus ir vidinius poreikius. Dažnai turime laiką „stebėti“ kitus gyvenimus socialiniuose tinkluose ir rečiau pamatome savo… Kaip galėtume tai pakeisti?
Vienas iš būdų, dažniau skirti laiko savirefleksijai, net 5-10 min per dieną gali padėti pažinti save labiau, kas suteikia galimybę atrasti naujus sprendimus ir vidinę pilnatvę.
Savirefleksija – tai susitikimas su savimi. Tačiau ne visi esame tam pasiruošę. Kartais vidinis pasaulis atrodo per sudėtingas, galbūt bauginantis ar keliantis bejėgiškumo jausmą. Dažniausiai mes bėgame nuo savęs ne todėl, kad nenorime suprasti, o todėl, kad bijome susitikti su savo gyvenimo realybe, įsižiūrėti į save be filtrų. Kartais mes intuityviai jaučiame, kad toje realybėje gali slypėti nepasitikėjimas savimi, vienišumas, abejonės, pyktis, nerimas dėl ateities ir priimamų sprendimų. Susidurti su tuo nėra lengva. Lengviau sakyti „neturiu laiko apie tai galvoti“, nei priimti, kad kažkas gyvenime neveikia taip, kaip norėtume. Arba sakome sau „Kam gilintis, jei vis tiek nieko nepakeisiu?“ – lyg iš anksto susitaikytume su tuo, kas vyksta, nesuteikdami sau šanso žengti kitą žingsnį, kuris nors truputį padėtų pasijausti geriau, net jei pačios situacijos pakeisti negalime. Savirefleksija nėra vien problemų ieškojimas ar teismo salė savo gyvenimui, kur nuolat esate kaltinamasis, kad kažko nepadarėte ar esate kažkoks „nepakankamas“. Atvirkščiai, tai erdvė, kurioje galime su savimi būti atviriems be baimės būti teisiamiems. Ji leidžia suprasti, kur esame dabar ir kokia kryptimi norime judėti toliau. Savirefleksija nėra tik „saviugdos užduotis“ – tai kvietimas būti artimesniam santyky su savimi, išgirsti savo tyliausius balsus ir jausmus, bei atjausdami ir palaikydami save, žengti kryptimi to gyvenimo, kuriame Jūs jaustumėtės pakankamai geriau Jums geriausiu ir tinkamiausiu būdu.
„Kūryba yra vienas iš būdų, padedančių reflektuoti apie save, kuris gali būti pasiekiamas kiekvienam. Nesvarbu, ar skaitome, rašome, tapome ar klausome muzikos – kiekvienas kūrinys gali tapti veidrodžiu, atspindinčiu mūsų vidinę būseną.
Ar kada nors patyrėte, kaip vienas kūrinys „įstringa“? Gali būti, kad daina skamba visą dieną, knygos personažas atrodo labai artimas, o paveikslas kelia nepaaiškinamas emocijas. Tai nėra atsitiktinumas. Kiekviena mūsų reakcija į meną yra lyg raktas, atrakinantis mūsų vidinį pasaulį, galimybė leisti išjausti sau skirtingus jausmus, leisti išgirsti sau savo mintis, norus ir patirti autentišką ir artimą santykį su savimi.“ – teigia terapinio koučingo specialistė, kūrėja Kamila Golod.
Taigi, kaip galite kūrybos pagalba pažinti save labiau?
Išbandykite „laisvo rašymo“ metodą – tiesiog leiskite žodžiams lietis ant popieriaus be cenzūros. Rašykite viską, kas ateina į galvą, nesvarbu, ar tai atrodo prasminga, ar ne.
Užduokite sau klausimą: Kaip aš jaučiuosi? Ką šiuo metu patiriu? Leiskite sau rašyti net jei atsakymų iš karto nerandate. Galbūt pradėsite nuo kasdienių minčių apie tai, kas nutiko dieną ir po kurio laiko pastebėsite, kad kyla gilesni, netikėti pamąstymai.
Jei jaučiate, kad stringate, pabandykite pradėti sakinį nuo frazių, tokių kaip: Šiandien jaučiuosi…, Mano mintys sukasi apie…, Labiausiai mane dabar jaudina… Taip natūraliai atsivers vidinis dialogas, kuris gali atskleisti svarbius dalykus apie jūsų emocijas ir poreikius.
Reguliari praktika padeda ne tik geriau suprasti save, bet ir atrasti vidinę ramybę. Po kurio laiko galbūt pastebėsite, kad per rašymą randate atsakymus, kurių nesitikėjote. Svarbiausia – leisti sau tiesiog būti ir išsirašyti, nereikalaujant tobulo minčių išdėstymo ir pan..
Skaitymo terapija yra rašymo terapijos draugas. Man pačiai šis būdas padeda labiau pažinti save, „pasimatuoti“ kaip elgčiausi herojų vietoje, kokie jausmai kyla, skaitant apie herojų išgyvenimus. Šią patirtį atspindėjau ir savo knygoje „Artumas su savimi“, kurioje apjungiau herojų istorijas kartu su erdve savirefleksijai, bei ją skatinančiais klausimais. Juk dažnai skaitant, mūsų jausmai ir mintys dėl personažų ir siužeto kelia mums jausmus apie mus pačius, apie mūsų pačių išgyvenimus, apie mūsų vidines kovas ar savo troškimus ir tai, kas mums iš tiesų svarbu. Tad kviečiu skaitant knygas ar net straipsnius, ar žinutes socialiniuose tinkluose, užduoti sau keletą klausimų, kurie padėtų pažinti save geriau:
- Ką manyje palietė šis tekstas?
- Ar sutinku su herojaus (autoriaus) nuomone/elgesiu ar manyje kyla vidinis prieštaravimas?
- Kokias mano asmenines patirtis primena tai, ką perskaičiau?
- Kokias emocijas man kelia šis turinys? Kodėl būtent tokias?
- Ar šis kūrinys ar tekstas atspindi mano vertybes? Kodėl taip arba kodėl ne?
- Kokią žinutę šis kūrinys siunčia man asmeniškai?
- Kokią vieną mintį ar jausmą išsinešu iš šio kūrinio?
Ir leiskite kūriniui padėti jums rasti atsakymą.
Vienas iš rečiau naudojamų, bet labai efektyvių ir lengvai prieinamų būdų savirefleksijai yra fototerapija. Tai metodas, kuriame naudojamos tiek asmeninės nuotraukos, tiek užfiksuotos kitos akimirkos pvz. gamtos, miesto, aplinkos.
Kaip tai veikia? Pvz. jei pasiimsite savo darytas nuotraukas, pvz. iš kelionių, susitikimų su artimaisiais ar draugais, ar tiesiog kasdienybes akimirkas, žiūrėdami į jas, klauskite savęs: Apie ką man ši nuotrauka? Kokias emocijas ji sukelia? Kokius prisiminimus ji atgaivina? Kokie pirmi 3 žodžiai šauna į galvą, žiūrint į šias nuotraukas? Jei vėl fotografuočiau šią akimirką ar įsivaizduočiau, kad kitas žmogus tai fotografuoja, ką pavaizduočiau kitaip? Kodėl? Kokį pavadinimą sukurčiau šiai nuotraukai? Kaip šis pavadinimas atspindėtų mano vidinę būseną?
Kadangi, fotografijos tampa mūsų dienų kasdienybe, jos gali tapti lengva priemone pažvelgti į save iš naujos perspektyvos, bei suvokti, kaip patirtys veikia mūsų vidinį pasaulį, bei ką mes galėtume padaryti kitaip, kad atrastume naujus resursus bei sprendimus.
Kaip matome, savirefleksija per kūrybą – tai galimybė sustoti, įsižiūrėti į savo vidinį pasaulį, savo jausmus, savo poreikius be vertinimo, kas sukuria erdvę vidiniam dialogui su savimi, bei naujiems sprendimams. Nesvarbu, ar tai bus knygos skaitymas, muzikos klausymasis, apsilankymas galerijoje ar tiesiog nuotraukų žiūrėjimas savo telefone, leiskite tam, kas jus paliečia, tapti tiltu į gilesnį savęs suvokimą ir artumą su savimi.
Autorė: Kamila Golod
