Sveiki,
Aš esu Dramos žmogus, o tiksliau histrioninio (isterinio ) tipo asmenybė. Kas aš per tokia paslaptinga asmenybė? Aš esu ypatinga, ryški, gundanti, emocionali ir įtaigi. Mano maistas yra dėmesys, kurį aš noriu gauti iš visų ir visada. Tikrai taip – iš visų ir visada. Aš noriu būti dėmesio centre ir nuoširdžiai nesuprantu, kodėl žmonės ne visada mane pastebi ir pagiria. Juk aš dažniausiai turiu daug gerų minčių, esu maloni, išvaizdi ir puikios nuotaikos. Juk su tokiais žmonėmis turėtų būtu smagu bendrauti. Žinau, kartais aš gal ir persistengiu, bei greitai supykstu ar kaip mažas vaikas nekantriai ir intensyviai pradedu reikalauti to dėmesio, bet man kartais natūraliai sunku susivaldyti.
Žinot, man labai svarbus yra žmonių palaikymas ir meilė. Aš noriu būti mylima už bet ką, nes bijau būti atstumta. Aš labai stipriai bijau būti atstumta ir likti vieniša. Geriau kentėsiu, manipuliuosiu, prisitaikysiu, bet tik kad nejausčiau to klaikaus atstūmimo ir vienatvės jausmo, kai jaučiuosi niekuo…
Taip, aš įdomi asmenybė, mano gyvenimas pilnas nuotykių ir spalvų, judėjimo ir atradimų, tačiau viduje aš jaučiuosi silpna, negalinti išgyventi be kitų, negalinti priimti atsakingų sprendimų, sunkiai suvokianti ir išsakanti savo tikruosius norus ir poreikius. Žinoma, taip jaučiuosi ne visada. Tais momentais, kai aš pasijuntu silpna, aš noriu jaustis galinga ir visais įmanomais būdais to siekiu. Tai, kaip reikalingas man oras – tas gaivus galios gūsis, kuris mane palaiko ir įkvepia. Aš nenoriu tuo galios jausmu niekam pakenkti – aš tik noriu 2 dalykų – būti mylimai ir jaustis galinti tvarkytis su savo gyvenimu.
Sunku trokšti šitų dvejų dalykų ir būti pastovioje įtampoje dėl jų, suvokiant, kad gyvenimas yra visoks ir negalint būti visąlaik „ant bangos“. Todėl savo gyvenime mokaus elgtis kiek kitaip tam, kad kaip žmogus jausčiausi geriau ir laimingiau.
1) Aš mokausi priimti tai, kad pasaulis yra įvairus, o ne tik juodai-baltas. Jame yra daugybę atspalvių ir tarpinių variantų. Pvz. Kartais mano nuomonė gali būti priimama, o kartais sukritikuojama, bet tai nereiškia, kad aš esu bloga ar nevykėlė. Tiesiog ta mintis konkrečioje situacijoje netiko, bet tai nereiškia, kad aš kaip visapusiškas žmogus „netikau“.
2) Aš mokausi priimti tai, kad pasaulyje yra daug žmonių ir aš ne visiems patinku dėl savo nuomonės ar gyvenimo būdo. Ir tai nieko tokio. Neįmanoma visiems patikti, tačiau įmanoma turėti draugų ar pažįstamų, su kuriais tau gera būti. Įmanoma turėti savo nuomonę ir požiūrį, bei būnant ištikimam savo vertybėms, tačiau tuo pat metu suvokiant, kad tai gali ne visiems patikti. Tačiau ar tai nėra iliuzija, kurios reikėtų atsisakyti, kad jei aš visada prisitaikysiu, palaikysiu kitą, nors viduje tam prieštarausiu, kad manęs nepaliks. Juk žmogus yra laisvas keisti savo nuomonę, tai nejaugi visąlaik taip ir bėgiosim paskui kažką ir pražiopsosim savo gyvenimą…
3) Aš mokausi priimti, kad santykiai – tai dvejų laisva valia esančių žmonių sąjunga ir jei kažkokiu momentu mūsų keliai išsiskiria, tai nereiškia, kad aš liksiu vieniša ir silpna visam likusiam gyvenimui. Juk pasaulyje yra daug žmonių ir taip, kaip gyvenimas suveda, deja, jis kartais ir išskiria. O jei vis dėl to mane užpuolė baimė, kad dabar po išsikyrimo nesusitvarkysiu su savo gyvenimu, prisimenu tas akimirkas, kaip gyvenau prieš susitikimą su tais žmonėmis ir pasirodo irgi gyvenau????
4) Aš mokausi priimti tą mintį, kad aš galiu būti mylima ne tik, kai su visais dėl viskuo sutinku ar darau tą, ką kitas nori, bet galiu būti mylima ir tiesiog už tai, kad esu šiam pasauly. Smagu pajausti kitą santykį, kuris paremtas paprastumu, nuoširdumu, atvirumu, o ne nauda ar prisitaikymu. Labai norėčiau, kad šis natūralus meilės jausmas užpildytų mano širdį ir gyvenimą, bei suteiktų saugumo ir laimės jausmą.
5) Aš mokausi priimti tai, kad gyvenimas ne visada kupinas tik nuotykių, įspūdingų dalykų, tačiau ir rutininių, kurie kartais gali būti ir ne tokie įdomūs. Taip mane dažnai išveda iš kantrybės kasdieniniai reikalai ar detališkumo, bei susikaupimo reikalaujantys dalykai, nes tuomet jaučiuosi neįdomi ir nieko verta, tačiau suprantu, kad tai sako mano klaidingas mąstymas apie save, o ne tikra gyvenimo realybė. Taigi, aš, kaip dramos asmenybė, nuolat mokausi būti paprastu žmogumi, galinčiu mylėti ir būti mylimu, galinčiu būti vienas ar draugų apsuptyje, galinčiu būtu VISOKIU ir su tuo gerai jaustis.
Vidinės pilnatvės linkėdama,
Drama Kamila Golod
Individualus terapinis koučingas
Publikuota: http://psichika.eu/blog/dramos-zmogaus-ispazintis/
