Labas,
Džiaugiuosi, kad laikai rankose šitą laišką.
Jaučiu, kad pastarosiomis dienomis jauti pasimetimą, liūdesį, kažkokį užstrigimą. Žinai, gal Tave šią minutę tai ir nelabai paguos, bet kartais visi žmonės taip jaučiasi. Tik gal skirtingais gyvenimo etapais, skirtingu intensyvumu, bet mes realūs žmonės gyvenam šiek tiek kitaip nei „stebuklingi“ herojai iš filmų, knygų ar Facebook‘o.
Mes jaučiame įvairias emocijas ir jausmus, reaguojame į gyvenimo iššūkius taip, kaip mokame geriausiai tą akimirką remiantis savo gyvenimo patirtimi ir aplinkybėmis.
Ir tuo metu, kai eilinį kartą spausi save, kad turėtum elgtis, galvoti ir jausti kitaip, o tiksliau taip, kaip rodoma Facebook‘e ar spaudoje, siūlau pasakyti sau su atjauta: „Jei aš galėčiau pasielgti kitaip, taip ir pasielgčiau ar pasijausčiau, bet šiai akimirkai dar neturiu tam pakankamai įgūdžių ir galimybių.
Tačiau šią akimirką apsisprendžiu pradėti daryti mažus žingsnius kryptingai tos būsenos ar gerovės, kurioje norėčiau atsidurti, link. Eisiu nauju keliu pažindamas save, savo stiprybes ir silpnybes, norus ir reakcijas, mintis ir jausmus. Eisiu su meile sau ir pasitikėdamas pasauliu.“
Žinau, žinau tą magišką „meilę sau“, kuri, atrodo, lyg būtų visos laimės raktas. Bet šįkart turiu minty šiek tiek kitus dalykus. Aš tikiu, kad kiekvienas iš mūsų svarbus šioje žemėje ir išryškindami savo stiprybes, mes galime jaustis geriau ir padaryti šį pasaulį jaukesniu. Ši mintis yra ne apie tai, kad mums reikia padaryt pasaulyje kažką grandiozinio ar tapti labai žymiais ir įtakingais, kad mūsų klausytųsi.
Tai yra apie paprastus, žemiškus dalykus. Apie pasakytą gerą žodį kolegai ar draugui, apie šiltą apkabinimą mylimo žmogaus, kai grįžta iš darbo po sunkios dienos, apie vaiko draugų pakvietimą į svečius, apie pagarbą sau kaip ir savo norų bei savo ribų, ir begalę kitų dalykų, kurie mums padeda jaustis laimingais ir dalintis laime su kitais.
Ir patikėk manimi, Tavo kiekvienas geras žodis ar veiksmas kaip grandininė reakcija yra svarbūs tiek daug žmonių, apie kuriuos Tu net neįsivaizduoji.
Suprantu, kad džiaugtis mažais dalykais, kai užsisuki rutinoje, yra gan sunku, tačiau tikrai įmanoma. Tam tik reikia dėmesingumo ir kantrybės ugdyti savyje šį įprotį. Pastebėti gamtos vaizdinius, žmogaus veido išraiškas, pajausti maisto skonį – juk tai visos mūsų gyvenimo sudedamosios dalys, kurios vis atrodo nepakankamos, kad pasijaustume laimingais…
Būtų iš tiesų faina, jei koks laimės spindulys vieną dieną pervertų kiekvieną mūsų kūno ląstelę nuo kojų iki galvos ir mes pasijustume labai laimingi visam gyvenimui… Tai būtų tikrai nuostabu! Šioje vietoje turbūt norėtųsi išgirsti frazę: „Aš turiu Tau sprendimą, kaip tai įgyvendinti greitai ir kokybiškai, be jokių pastangų“. Tačiau nežinau tokių, kurie veiktų ilgiau, kaip burtai, dingstantys kaip pasakoje „vidurnakty“.
Galiu tik iš visos širdies palinkėti Tau, kad tikėtum savim. Tikėtum, kad gali išmokti mąstyti ir elgtis kitaip, kad pasijaustum labiau laimingas. Sumažinti kontrolės lygį: sau, kitiems ir gyvenimui. Sumažinti savęs baudimą už tai, ką norėtum daryti, bet šiai dienai dar negali. Sumažinti savo kaltę už galimas klaidas, kurių jau negali ištaisyti, bet kurių gali išvengti ateity. Sumažinti savęs lyginimą su kitais, nes kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija yra skirtinga. Sumažinti reikalavimus sau ir kitiems būti tik „tam tikru būdu“ uždarant duris naujoms idėjoms, naujoms galimybėms, naujiems žmonėms.
Žinau, kartais sunku pasitikėti kitais, ypač jei turėjai skaudžios patirties santykyje su žmonėmis. Kartais norisi išverkti visą skausmą, kuris tūno mūsų širdyse, kartais norisi nuo jo pabėgti, kartais jį paslėpti po krūvą spynų ir niekada šių durų neatverti…
Tačiau mūsų gyvenime tikrai atsiranda žmonių, kurie kaip angelai tam tikru gyvenimo momentu laiko Tave tvirtai už rankos ir padeda eiti šiuo keliu. Paprasti, nuoširdūs žmonės, kuriems Tu iš tiesų rūpi toks, koks esi. Įsileisk juos į savo gyvenimą!
Žinau, baisu, tačiau šiai dienai, kai Tau reikia pastiprinimo ir palaikymo, leisk Gyvenimui Tave palaikyti – per žmones, per gamtą, per atjautą sau ir tiesiog gerą sau pasakytą žodį „Šiai dienai aš esu geriausia savo paties versija ir kitokių tokių pat nėra“. Patikėk, po saulėlydžio ateina saulėtekis. Prieš šuolį į viršų, turi pritūpti ir atsispirti. Ir nors šiai dienai Tavo gyvenime pila stiprus lietus, Tu gali išsitraukti skėtį ir nepaisant to, kas vyksta aplinkui, išlikti sausas. Iš tiesu, Tu gali tiek daug, nors kartais atrodai sau bejėgis ar aklavietėje.
Siūlau nustot ieškot ypatingos būsenos ar „To“ momento, kuris padarytų gyvenimą kitokį: laimingesnį, džiaugsmingesnį, šviesesnį. Leisk sau gyventi realų žmogišką gyvenimą geriausiai šiai dienai įmanomu būdu. O jei nuspręsi įnešti į gyvenimą daugiau džiaugsmo ar vidinės stiprybės, eik šiuo keliu mažais žingsniais, pagirdamas save ar atjausdamas bei pasitikėdamas tuo, kad viskas, kas vyksta mūsų gyvenime, vyksta į gerą.
Kartais tam kely mums reikia išmesti sunkius, nereikalingus daiktus, atsisveikinti su seniais įpročiais ar žalojančiais santykiais. Ir tai iš tiesų gali būti sunku ir skaudu… Tačiau tik atsiradus laivai erdvei, į mūsų gyvenimą gali ateiti nauji sveiki santykiai, naudingi įpročiai ar kiti dalykai, suteikiantys laimės…
Linkiu, kad šiame kelyje Tave lydėtų vidinė stiprybė, žmonių ir Gyvenimo palaikymas bei tikėjimas tuo, kad priėmei šiai dienai geriausią sprendimą – įsileisti į savo gyvenimą daugiau gėrio ir meilės. Tu esi tikrai to vertas!
Apkabinu,
Tavo Draugas