Labas, Mieloji,
rašau Tau šį laišką, norėdama padėkoti Tau ir palaikyti Tave tomis akimirkomis, kai daliniesi su kitais savo patirtais išgyvenimais, norėdama palaikyti kitas moteris, kurioms to dabar labai reikia.
Tai, ką tu darai yra labai drąsu. Būti pažeidžiamai ir tuo pačiu jausti vidinę stiprybę yra drąsu. Susitikti vėl su savo jausmais ir mintimis, kalbant tokia jautria tema yra drąsu. Susitikti su kitu žmonių emocijomis ir mintimis yra drąsu.
Tikiu, kad ir drąsiems ir stipriems žmonėms kaip tu, reikia mokėti apsaugoti ir palaikyti save, nes toks yra saugumo dėsnis – pirmą užsidėk deguonies kaukę sau, o tik paskui kitam. Tavo jausmai ir emocijos yra svarbios, ir tu turi teisę jas patirti. Atjausk save ir palaikyk, kaip geriausią draugę. Juk kai draugei reikia palaikymo tikiu, kad surandi tinkamus švelnius žodžius. Tiki ja, kai galbūt ji pati savimi netiki. Užjauti ją, kai ji save kritikuoja ar menkina. Apkabini ją, kai ji nori atstumti visą pasaulį, kad jis nespėtų atstumti jos pirmas.
Būk sau švelni ir rūpestinga. Tai tavo patirtis ir tavo išgyvenimai ir tu gali jais dalintis tiek, kiek nori, tiek, kiek tą dieną jautiesi saugi tam. Kartais gali atrodyti, kad kiti tai daro daugiau, geriau, kad ir tu privalai padaryti daugiau, geriau, kad suteiktum daugiau vertės kitiems, tačiau tu neprivalai šito daryti. Tu jau esi pakankama tuo, kuo daliniesi. Tu jau darai labai daug vien dėl to, kad parodai kitiems, kad jie ne vieni. Tu jau įkvepi kitus, leisdama patirti tai, kad šitos moterys irgi gali jaustis skirtingai ir su tuo viskas yra gerai.
Leisti sau būti visokiai, patirti skirtingus jausmus ir išgyventi skirtingas patirtis, kurios gali skirtis nuo glamūrinių Facebook vaizdų ir aprašomos idilės ir žinoti, kad gali tai patirti ir nuo to tu netampi „blogesnė“, „prastesnė“. Tikiu gali įkvėpti ne vieną moterį pasijausti pagaliau „pakankama“ ir reikalui esant gebėti kreiptis pagalbos, kai galbūt vidinis balsas jai kuždės, kad tai „nesąmonė“, kad „ji nevykėlė ar prasta mama, jei jai reikia pagalbos.“
Padėti moterims pasijausti tiesiog, kad jos nėra vienos, kurios susiduria su skirtingais motinystės iššūkiais ir skirtingais jausmais, yra didžiulė dovana, juk gyvenimas susideda iš paprastų dalykų, kurie mūsų gyvenimą gali padaryti labai nepaprastu ir neprastu.
Žinoti, kad su tavim viskas gerai, jei tu ne visada supranti vaiko poreikius. Žinoti, kad tu esi pakankamai gera mama, net jei tave šiuo metu erzina tavo vaiko elgesys ar tu tiesiog išvargai nuo bemiegių naktų. Žinoti, kad tu esi ne viena, norinti kartais trenkti durimis, užsidaryti nuo visų ir tiesiog išsiverkti ir atjausti save, kaip tau sunku šią akimirką būti mama ir kaip tu besistengtum, kartais būna, kad kažkas nepasiseka… Arba jauti stiprų pyktį ar liūdesį, nors tavo mažas vaikas, tiesiog iškrėtė eilinę išdaigą ar vėl atsisako tavo ką tik pagaminto maisto, kuriam pagaminti tu sukaupei visas savo jėgas. Leisti moterims savyje nešiotis žinutę, kad jos gali jausti skirtingus jausmus, patirti skirtingus išgyvenimus, kurie nėra aprašyti idealiame mamos paveiksle, yra normalu ir kad jos nėra vienos šitame kelyje – yra didžiulė dovana, kuria tu dovanoji kitoms moterims, pasidalindama savo patirtimi.
Todėl labai prašau Tavęs, pasirūpink ir savimi. Dalinkis tiek, kiek gali. Iš anksto paruošk tai, kas tau padėtų išlikti „ok“ būsenoje – gal tai skani arbata iš tavo mėgstamos gertuvės, gal tai jaukūs drabužiai, nors galvoje kužda mintis, kad reikėtų apsirengti „kažkokiu būdu“, kas labiau patiktų kitiems; gal tai pokalbis su kažkuo, kuo pasitikti ir su kuo gali pasidalinti savo jausmais.
Pasidalinimo metu tu gali jausti skirtingus jausmus ir tai yra normalu. Pasirūpink savimi tuo metu ir užduok sau klausimą – ką aš galiu padaryti, kad jausčiausi geriau. Gal kažkam išstatyti daugiau ribų. Gal paimti trumpą pauzę pabūti su savimi. Gal pakvėpuoti giliau. Gal dalinantis, įsijungti muziką, kuri padėtų jaustis geriau. Tikiu, kad turi savo būdų ar gali juos surasti, kad pasirūpintum savimi.
Kartais atrodo, kad sunkiausia būna dalijimosi metu, tačiau kartais emocijos išlaisvėja po to, kai mes atsipalaiduojame. Prisimink, parašau, kad tu padarei geriausią ką galėjai tuo metu ir padėkok sau už savo drąsą, stiprybę, už savo gebėjimus ir kitas savybes, kurios yra tavyje. Nes retas, kas išdrįstų atsiverti šiai patirčiai ir įkvėpti kitas moteris, dalinantis savo patirtimi.
Padėkok sau ir pasidžiauk savimi. Jei jauti, kad tau pačiai po pasidalinimo, reikia su kažkuo pasikalbėti, drąsiai kreipkis į šalia esančius žmones, kuriais pasitiki arba į pagalbos linijas, nes normalu, kad gali kilti skirtingų emocijų, nors atrodo, kad ši tema tapo mažiau jautri. Juk žmogiška jausti skirtingas emocijas ir žmogiška pasirūpinti savimi.
Dėkui Tau už tai, kad esi mūsų Ambasadorė ir dėkui, kad prisidedi prie to, kad kuo daugiau mamų jaustųsi pakankamai geromis mamomis tiek savo vaikams, tiek savo pačioms vidiniams vaikams – leistų sau pasirūpinti savimi ir savo laime…
Šiltai,
Kamila
