Labas,
aš esu Skausmas.
Fizinis ir Emocinis. Visų labai nemėgstamas ir vengiamas. Tačiau būtinas ir svarbus Jums, nes:
- Aš apsaugau nuo dar didesnių blogybių. Kaip?
Pvz. kai Jums skauda galvą, nugarą ir Jus jau nebegalite dirbti, tokiu būdu aš apsaugau Jus nuo dar didesnio išsekimo, nes Jūs esate toks užsispyręs ir „nepakeičiamas“, kad neatsižvelgiate visai į savo organizmo poreikius ir galimybes.
- Aš apsaugau nuo dar didesnės kančios. Kaip?
- Aš suteikiu galimybę tapti dėkingiems už tai, ką turite ir išmokti džiaugtis gyvenimu čia ir dabar su tuo, ką turite.
Žinau, kaip stipriai skauda, kai prarandi mylimą žmogų ar mėgstamą darbą, savo sveikatą ar savo vertybes. Tuo metu nesinori girdėti jokių skambių frazių „viskas į gerą“ ir pan. Tuo metu labai stipriai skauda. Labai. Tačiau praėjus tam tikram laikus ir atsigręžus atgal, daugelis iš Jūsų tyliai ar garsiai, prisipažįsta sau, kad šis skausmas tapo vienu iš svarbiausių dalykų gyvenime, leidžiusių atskirti tikrovę nuo iliuzijų; iš tiesų mylinčius tave žmones nuo tų, su kuriais tiesiog smagu; atskleisti tavo stipriąsias savybes ir vidinę jėgą, kuri tau padeda išgyventi šį skausmą. Aš žinau, kad tuo metu labai skauda, bet deja kartais nėra kito būdo parodyti Jums kiek Jus daug turite nuostabių dalykų ir žmonių savo gyvenime, kol to nepamatysite iš kitos – netekties – pusės.
- Aš leidžiu pažinti Jums savo silpnąsias puses ir jas sustiprinti.
- Aš…
Galiu šitą sąrašą tęsti ir tęsti, bet man labai skauda… Man nepatinka, kai žmonės kenčia, liūdi, nerimauja, pyksta. Aš negerai jaučiuosi matant ir jaučiant tai. Tačiau, aš priimu tai, kad kartais tam, kad tapti laimingesniu, labiau mylinčiu ir gerbiančiu save ir kitus, labiau dėkingu gyvenimui už tai, ką turi – turiu Jus aplankyti ir pabūti su Jumis. Su vienais trumpiau, su kitais ilgiau, kiek kas leidžia… O paskui aš išeinu ir netyčia užsukęs vėliau pas Jus, man smagu jausti, kad manęs čia niekas nelaukia:)
www.GeruEmocijuNamai.lt